PATVIRTINTA
Kauno miesto savivaldybės tarybos
2010 m. spalio 14 d.
sprendimu Nr. T-604
KAUNO VAIŠVYDAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, grupę ir tipą, mokymo kalbą ir formas, veiklos teisinį pagrindą, veiklos sritis ir rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos teises, mokyklos veiklos organizavimą ir valdymą, mokyklos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę, mokyklos savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, mokyklos turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo tvarką.
2. Oficialus švietimo įstaigos pavadinimas – Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, sutrumpintas pavadinimas – Vaišvydavos pagrindinė mokykla (toliau – mokykla).
3. Vaišvydavos pradžios mokykla įkurta 1922 m ( V.Jaruševičiaus Vaišydavos mokyklos istorijos dalis, 1980m.). Vidurinė mokykla įsteigta 1990m. gegužės 25 d. Kauno raj. Valdybos potvarkiu Nr.43. 2008m. gegužės 8d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-208 Kauno Vaišvydavos vidurinė mokykla pertvarkyta į Kauno Vaišvydavos pagrindinę mokyklą.
4. Mokyklos teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga, juridinio asmens kodas 191090994 .
5. Mokyklos priklausomybė – Kauno miesto savivaldybės įstaiga.
6. Mokyklos steigėja (savininkė) – Kauno miesto savivaldybė (toliau – steigėjas), kodas 111106319, Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Kauno miesto savivaldybės taryba.
7. Mokyklos buveinė – Vaišvydo 28g. , LT- 45486 Kaunas.
8. Švietimo įstaigos grupė – bendrojo lavinimo mokykla.
9. Švietimo įstaigos tipas – pagrindinė mokykla.
10. Pagrindinė mokyklos paskirtis – ugdymas, mokymo kalba – lietuvių.
11. Mokyklos mokymo forma – dieninė.
12. Mokykla turi sąskaitas bankuose, antspaudą su savo pavadinimu.
13. Mokykla savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II. MOKYKLOS VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
14. Mokyklos veiklos sritis – švietimas. Veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877):
14.1. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;
14.2. pradinis ugdymas, kodas 85.20;
14.3. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10.
15. Mokyklos tikslas – išugdyti savarankišką, atsakingą asmenį, norintį ir pajėgiantį visą gyvenimą mokytis, tobulinti savo gebėjimus, padėti jam įgyti asmeninę, pilietinę ir sociokultūrinę kompetenciją, būtiną sėkmingam tolesniam mokymuisi, įsitvirtinimui darbo, profesinės veiklos pasaulyje, kūrybingam dalyvavimui pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
16. Mokyklos uždaviniai:
16.1. pradinio ugdymo programos:
16.1.1. sukurti ugdymui (si) palankų psichologinį klimatą ir ugdymo (si) erdvę;
16.1.2. ugdymo procese atsižvelgti į individualius fizinius, psichologinius, sociokultūrinius ypatumus;
16.1.3. taikyti ugdymo metodus, atitinkančius vaiko amžiaus tarpsnio ir individualius ypatumus, ugdymo srities specifiką;
16.1.4. sukurti ugdymo turinį, atitinkantį ugdymo tikslus, jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, ugdymosi poreikius ir interesus;
16.1.5. naudoti ugdymo priemones, skatinančias vaiko smalsumą, aktyvumą, kūrybiškumą;
16.1.6. taikyti ugdančią, skatinančią, psichofizines vaiko galias tausojančią vertinimo sistemą;
16.1.7. teikti neformalųjį ugdymą, puoselėjantį ir plėtojantį vaiko individualybę;
16.1.8. teikti vaikui būtiną pedagoginę, psichologinę, informacinę, specialiąją ir kt. pagalbą;
16.1.9. teikti ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą nuo antros klasės;
16.1.10. teikti kryptingą meninį ugdymą 1–4 klasėse;
16.1.11. teikti pagilintą anglų kalbos mokymą nuo penktos klasės;
16.2. pagrindinio ugdymo programos:
16.2.1. užtikrinti darnią prigimtinių mokinio galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą;
16.2.2. sudaryti mokiniams sąlygas įgyti sociokultūrinio raštingumo pagrindus, padėti išsiugdyti asmeninę, socialinę, pažinimo (kalbinį, matematinį, gamtamokslinį ir technologinį raštingumą) ir kultūrinę kompetenciją, reikalingą sėkmingai spręsti iškylančius asmeninio ir socialinio gyvenimo klausimus;
16.2.3. padėti mokiniams išsiugdyti komunikacinius gebėjimus, įgyti informacinės kultūros, kompiuterinio raštingumo pagrindus, atitinkančius šiandienio gyvenimo ir ateities poreikius;
16.2.4. atskleisti ir plėtoti kūrybines mokinių galias, ugdyti meninę ir estetinę kompetenciją, padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės gyvenimą;
16.2.5. ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas;
16.2.6. puoselėti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą, tobulėti.
17. Mokykla atlieka šias funkcijas:
17.1. formuoja ugdymo turinį ir organizuoja darbą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, užtikrina ugdymo planų įgyvendinimą;
17.2. konkretina ir individualizuoja formaliojo švietimo programas skirtingų gebėjimų mokiniams;
17.3. inicijuoja švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus;
17.4. sudaro formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančius programų modulius (prioritetas teikiamas pilietinio ir tautinio ugdymo moduliams);
17.5. sudaro neformaliojo švietimo programas;
17.6. pasirenka programų turinio perteikimo būdus;
17.7. organizuoja mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) kultūrinį švietimą;
17.8. vertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, teikia specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams, organizuoja specialiųjų poreikių mokinių integruotą mokymą;
17.9. sudaro sąlygas mokiniams mokytis namuose ir savarankiškai;
17.10. vykdo pagrindinio ugdymo programos baigimo pasiekimų patikrinimą;
17.11. sudaro mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;
17.12. vykdo rūkymo, alkoholio vartojimo ir narkomanijos, smurto ir patyčių prevenciją;
17.13. vykdo privalomo mokymosi kontrolę;
17.14. inicijuoja paramą socialiai remtinų šeimų mokiniams;
17.15. mokyklos valdymą grindžia demokratiniais principais, sudaro sąlygas mokiniams ugdytis pilietiškumo nuostatas dalyvaujant savivaldoje, skatina mokinių organizacijų veiklą;
17.16. plėtoja dalyvavimą projektuose, vykdo reikalingus tyrimus;
17.17. kuria mokykloje modernią informavimo sistemą;
17.18. kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį;
17.19. vykdo mokyklos veiklos auditą;
17.20. nuolat kontroliuoja, kaip vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus mokytojai, mokyklos valdymo ir pedagoginės psichologinės pagalbos funkcijas vykdantys darbuotojai, kiti administracijos darbuotojai, pagalbinis personalas, mokiniai ir mokyklos partneriai;
17.21. nustatyta tvarka vykdo mokinio minimalios ar vidutinės priežiūros priemones.
18. Mokyklos mokiniams švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys pažymėjimai:
18.1. mokymosi pasiekimų pažymėjimas;
18.2. pradinio išsilavinimo pažymėjimas;
18.3. pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (baigusiems adaptuotą pradinio ugdymo programą);
18.4. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas;
18.5. pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas (baigusiems adaptuotą pagrindinio ugdymo programą);
18.6. pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies baigimo pažymėjimas.
III. MOKYKLOS TEISĖS
19. Mokykla, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:
19.1. sudaryti bendradarbiavimo sutartis su socialiniais partneriais;
19.2. nustatyti mokyklos teikiamų paslaugų įkainius, jeigu jų nenustato steigėjas;
19.3. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;
19.4 vykdyti neformaliojo švietimo programas;
19.5. dalyvauti šalies ir tarptautiniuose švietimo projektuose;
19.6. teikti investicinių projektų paraiškas Europos Sąjungos finansinei paramai gauti;
19.7. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;
19.8. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.
IV. MOKYKLOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
20. Mokyklos veiklos organizavimo teisinis pagrindas:
20.1. mokyklos strateginis planas, patvirtintas mokyklos direktoriaus, pritarus mokyklos tarybai ir steigėjui;
20.2. mokyklos metinė veiklos programa, patvirtinta mokyklos direktoriaus, pritarus mokyklos tarybai ir steigėjui;
20.3. mokyklos ugdymo planas, patvirtintas mokyklos direktoriaus, pritarus mokyklos tarybai ir suderinus su steigėju, teisės aktų numatytais atvejais – jo įgaliotu asmeniu.
21. Mokyklai vadovauja direktorius, kurį atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia Kauno miesto savivaldybės taryba ar jos pavedimu Kauno miesto savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais pretendentams. Direktorius pareigoms skiriamas neterminuotai ir atleidžiamas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Direktorius atskaitingas Kauno miesto savivaldybės tarybai.
22. Mokyklos direktorius:
22.1. tvirtina mokyklos vidaus struktūrą;
22.2. nustato mokyklos direktoriaus pavaduotojų ugdymui veiklos sritis, tvirtina mokyklos darbuotojų pareigybių sąrašą ir darbuotojų pareigybių aprašymus, priima darbuotojus į darbą ir atleidžia iš jo, juos skatina ir skiria jiems drausmines nuobaudas;
22.3. priima mokinius steigėjo nustatyta tvarka;
22.4. sudaro mokymo sutartis;
22.5. nustato mokinių teises, pareigas ir atsakomybę;
22.6. tvirtina mokyklos darbo tvarkos taisykles;
22.7. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;
22.8. planuoja mokyklos veiklą, analizuoja ir vertina materialinių ir intelektinių išteklių naudojimą;
22.9. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;
22.10. sudaro darbo grupes, metodines grupes ir komisijas;
22.11. sudaro sutartis, mokyklos funkcijoms atlikti;
22.12. organizuoja mokyklos dokumentų saugojimą ir valdymą;
22.13. valdo ir naudoja mokyklos turtą ir lėšas;
22.14. rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;
22.15. sudaro sąlygas darbuotojams profesiškai tobulėti, kelti kvalifikaciją;
22.16. organizuoja mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų metodinę veiklą ir atestaciją;
22.17. inicijuoja mokyklos savivaldos institucijų veiklą, bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;
22.18. atstovauja mokyklai kitose institucijose;
22.19. vykdo kitas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose.
23. Mokyklos direktorius atsako:
23.1. už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi mokykloje;
23.2. už demokratinį mokyklos valdymą ir bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, mokyklos veiklos rezultatus;
23.3. už gerą ir veiksmingą mokinio minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimą;
23.4. už atitinkamų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą.
V. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
Mokinių teisės ir pareigos
24. Mokinių teisės:
24.1. mokytis pagal savo gebėjimus ir poreikius, siekti įgyti valstybinius standartus atitinkantį bendrąjį pradinį ir pagrindinį išsilavinimą;
24.2. dalyvauti svarstant ugdymo proceso organizavimo klausimus;
24.3. gauti psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą;
24.4. gauti informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;
24.5. gauti geros kokybės ugdymą;
24.6. burtis į mokinių organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę ir socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
24.7. puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas;
24.8. poilsiauti ir leisti laisvalaikį, atitinkantį jų amžių, sveikatą ir poreikius;
24.9. gauti nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą;
24.10. dalyvauti mokyklos savivaldoje;
24.11. sulaukus teisės aktų nustatyto amžiaus, apsispręsti dėl tikybos ar etikos mokymosi;
24.12. mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymo krūvį ir darbo vietą;
24.13. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.
25. Mokinių pareigos:
25.1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;
25.2. lankyti mokyklą, stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;
25.3. mokytis iki 16 metų pagal privalomąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
25.4. laikytis žmonių bendrabūvio normų;
25.5. dalyvauti mokykloje organizuojamuose testuose, pasiekimų patikrinimuose.
26. Mokiniai gali turėti ir kitų teisių ir pareigų.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos
27. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės:
27.1. nemokamai gauti informaciją apie mokykloje teikiamas švietimo programas, mokymo formas;
27.2. reikalauti, kad jų vaikui būtų teikiamas valstybinius standartus atitinkantis pradinis, pagrindinis mokymas;
27.3. dalyvauti svarstant ugdymo turinį, metodus, vertinimo formas ar pan.;
27.4. dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) mokiniui ugdymo programą, dalyko kursą, pasirenkamąjį dalyką, dalyko modulį;
27.5. gauti informaciją apie savo vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;
27.6. dalyvauti mokyklos savivaldoje;
27.7. naudotis kitomis įstatymų ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
28. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos:
28.1. ugdyti vaiko savarankiškumą ir iniciatyvumą;
28.2. sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo, ugdymosi ir mokymosi sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;
28.3. bendradarbiauti su mokyklos vadovais, mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, sveikatos priežiūrą, sprendžiant mokinio mokymosi klausimus;
28.4. parinkti vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) ir kitas pasirenkamąsias programas;
28.5. užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
28.6. užtikrinti mokinio punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, apie nelankymo priežastis pranešti mokytojams;
28.7. kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;
28.8. operatyviai pranešti mokyklai apie svarbius mokinio gyvenimo pasikeitimus – gyvenamosios vietos, globėjų kaitą, ligą ir kitus ugdymo organizavimui įtakos turinčius veiksnius;
28.9. teikti mokyklai visus reikalingus dokumentus apie mokinį ir jo šeimą;
28.10. steigėjo nustatyta tvarka mokėti už mokyklos teikiamas mokamas paslaugas;
28.11. kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. patikrinti mokinio sveikatą.
Mokytojų teisės ir pareigos
29. Mokytojų teisės:
29.1. laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, siūlyti savo individualias programas;
29.2. tobulinti savo kvalifikaciją, persikvalifikuoti, būti atestuotiems ir įgyti kvalifikacinę kategoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu mokyklos mokytojai turi teisę ne mažiau kaip 5 darbo dienas per metus dalyvauti tobulinimo (si) kursuose, seminaruose, konferencijose;
29.3. burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines grupes, būrelius ar susivienijimus;
29.4. atostogauti įstatymų nustatyta tvarka ir naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis lengvatomis;
29.5. dalyvauti mokyklos savivaldoje;
29.6. dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą;
29.7. teikti mokyklos vadovybei siūlymus visais mokyklos darbo organizavimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais;
29.8. naudotis kitomis Švietimo įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.
30. Mokytojų pareigos:
30.1. užtikrinti mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;
30.2. ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;
30.3. laikytis mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų;
30.4. pagal mokinių siekius ir galimybes individualizuoti ugdymo turinį, taikyti naujas mokymo (si) technologijas;
30.5. skatinti mokinius mokytis, padėti turintiesiems mokymosi sunkumų, objektyviai vertinti mokinių pasiekimus;
30.6. siekti, kad kiekvienas mokinys gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti;
30.7. bendradarbiaujant su pedagogine psichologine tarnyba, kitomis institucijomis suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymo (si), mokymo (si) sunkumų;
30.8. pritaikyti integruotiems specialiųjų poreikių mokiniams ugdymo turinį, metodus ir mokymo priemones;
30.9. sudaryti sąlygas tenkinti mokinių saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus, daryti poveikį sociokultūrinei mokyklos aplinkai;
30.10. ugdyti mokinių sveikos gyvensenos, darbų ir civilinės saugos įgūdžius;
30.11. pasirengti ugdomajai veiklai, kitiems renginiams;
30.12. gebėti analizuoti savo pedagoginę veiklą;
30.13. nešališkai vertinti mokinio mokymosi rezultatus ir su jais supažindinti mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus), kolegas ir mokyklos vadovus;
30.14. stebėti, analizuoti ir koreguoti tėvų (globėjų, rūpintojų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį mokinių ugdymui;
30.15. tobulinti kvalifikaciją ir nustatyta tvarka atestuotis;
30.16. bendradarbiauti su kolegomis organizuojant mokyklos mokinių ugdymą ir mokymą;
30.17. įtvirtinti demokratiškus tarpusavio santykius, tolerancijos ir reiklumo sau ir kitiems nuostatas;
30.18. dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose;
30.19. pastebėjus smurto, prievartos, seksualinio ar kitokio išnaudojimo atvejų, suteikti mokiniui reikiamą pagalbą ir apie tai informuoti mokyklos vadovus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kitas atitinkamas institucijas;
30.20. tiksliai tvarkyti lankomumo apskaitą, pildyti kitą su ugdymo ir mokymo procesu ir rezultatais susijusią dokumentaciją;
30.21. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka dalyvauti organizuojant, vykdant ir vertinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą;
30.22. užtikrinti ugdomų vaikų saugumą;
30.23. vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.
Klasės vadovo teisės ir pareigos
31. Klasės vadovo teisės:
31.1. laisvai pasirinkti auklėjamosios veiklos organizavimo būdus ir formas;
31.2. tobulinti savo, kaip klasės vadovo, kvalifikaciją;
31.3. dalyvauti klasių vadovų metodinės grupės veikloje;
31.4. dirbti saugioje ir sveikoje aplinkoje;
31.5. koreguoti tėvų (globėjų, rūpintojų) ir sociokultūrinės aplinkos poveikį ugdytinių ugdymui (si);
31.6. dalyvauti sprendžiant individualias ugdytinių problemas, bendradarbiaujant su mokyklos administracija, mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos psichologu ir socialiniu pedagogu.
32. Klasės vadovo pareigos:
32.1. rūpintis mokinių asmenybės ugdymu;
32.2. burti su auklėjamąja klase dirbančius mokytojus ir kitus specialistus (bibliotekininką, psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą, socialinį pedagogą, asmens sveikatos priežiūros darbuotoją, neformaliojo ugdymo organizatorių ir kt.) klasės mokinių ugdymui planuoti ir derinti;
32.3. žinoti mokinių polinkius, poreikius, interesus; siekti, kad mokiniai dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus;
32.4. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, padėti jiems nustatyti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną;
32.5. padėti mokiniams ugdytis vertybines nuostatas, gebėjimą vadovautis demokratiniais bendravimo principais;
32.6. padėti mokiniams spęsti psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas;
32.7. suteikti arba inicijuoti ugdytiniams reikiamą pagalbą mokymosi sunkumų, socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais, pasitelkus mokyklos vadovus, mokytojus, specialistus, tėvus (globėjus, rūpintojus), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus, Kauno miesto socialinių paslaugų centro, pedagoginės psichologinės tarnybos, visuomeninių organizacijų darbuotojus ir specialistus;
32.8. padėti mokiniams pasirinkti tolesnę mokymosi ar veiklos sritį;
32.9. organizuoti profesinį informavimą;
32.10. domėtis ir rūpintis mokinių sveikata, jų sauga, vykdyti narkotikų vartojimo prevenciją;
32.11. bendrauti su ugdytiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie ugdytiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo (si) rezultatus;
32.12. rūpintis klasės dokumentų tvarkymu;
32.13. suteikti mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jis patiria smurtą, prievartą, seksualinį ar kitokį išnaudojimą.
Mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų ir kitų mokyklos darbuotojų atsakomybė
33. Mokiniai, nevykdantys savo pareigų, atsako pagal mokyklos darbo tvarkos taisykles.
34. Mokytojai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir moraliai žaloja vaikus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
35. Mokytojai yra atsakingi už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų, neformaliojo ugdymo ir mokyklos organizuotų renginių metu.
35. Mokyklos vadovybė atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, kitų teisės aktų vykdymą, užtikrina, kad su vaiku nebūtų atliekami moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliai asmenybės brandai.
37. Mokyklos direktorius atsako už visą mokyklos veiklą ir jos rezultatus.
38. Mokyklos vadovams, mokytojams ir kitiems darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.
39. Kitų mokyklos bendruomenės narių (psichologo, logopedo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, bibliotekos vedėjo, bibliotekininko, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, ne pedagoginių darbuotojų) teisės, pareigos ir atsakomybė nurodoma jų pareigybių aprašymuose.
VI. MOKYKLOS SAVIVALDA
40. Mokyklos bendruomenė savivaldą organizuoja, kuria jos formas ir institucijas remdamasi mokyklos filosofija ir švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
41. Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos: mokyklos taryba, mokytojų taryba, mokinių taryba, metodinė taryba.
42. Mokyklos taryba yra aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir telkianti tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir kitų mokyklos bendruomenės narių atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.
43. Mokyklos taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos ir steigėjo teisės aktais, mokyklos nuostatais.
44. Mokyklos taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo ir tęstinumo principais.
45. Mokyklos tarybos priimti nutarimai, neprieštaraujantys mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, yra privalomi visai mokyklos bendruomenei.
46. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai gali būti mokyklos tarybos nariais, tačiau negali būti mokyklos tarybos pirmininkais.
47. Mokyklos direktorius gali teikti iš naujo svarstyti tuos mokyklos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja mokyklos veiklą reglamentuojantiems dokumentams.
48. Jei steigėjas ar švietimo priežiūrą vykdančios instancijos nustato, kad mokyklos tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.
49. Mokyklos tarybos nuostatus tvirtina mokyklos taryba.
50. Mokyklos tarybos nuostatai gali būti keičiami ar papildomi mokyklos tarybos nutarimu paprasta balsų dauguma. Inicijuoti mokyklos tarybos nuostatų pakeitimą gali:
50.1. mokyklos tarybos narys (-iai);
50.2. mokyklos administracija;
50.3. steigėjas.
51. Mokyklos tarybą sudaro nelyginis asmenų skaičius (ne mažiau kaip 9): į mokyklos tarybą lygiomis dalimis (t. y. ne mažiau kaip po 3) renkami asmenys, atstovaujantys mokytojams, tėvams ir mokiniams.
52. Mokytojus į mokyklos tarybą slaptu balsavimu renka mokytojų taryba.
53. Tėvų atstovai į mokyklos tarybą renkami 1–10 klasių mokinių tėvų komiteto posėdyje.
54. Mokinių atstovus į mokyklos tarybą iš 5–10 klasių renka mokinių taryba.
55. Mokyklos taryba renkama dvejiems metams.
56. Mokyklos tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką renka ir atšaukia mokyklos tarybos nariai slaptu balsavimu pirmojo posėdžio metu. Mokinys negali būti mokyklos tarybos pirmininku.
57. Mokyklos tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusi institucija. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys.
58. Mokyklos tarybos dokumentus pagal dokumentacijos planą ir dokumentų valdymo taisykles tvarko mokyklos tarybos sekretorius, išrenkamas iš mokyklos tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma.
59. Mokyklos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.
60. Mokyklos tarybos posėdį šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba mokyklos tarybos nutarimu. Mokyklos tarybos posėdį gali inicijuoti mokyklos administracija (direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui).
61. Mokyklos tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokyklos tarybos posėdis.
62. Į mokyklos tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys.
63. Mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
63.1. nustato mokyklos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis, ugdymo ir mokymo organizavimo tvarką;
63.2. pritaria mokyklos metinei veiklos programai, strateginiam planui, mokyklos darbo tvarkos taisyklėms, ugdymo planui;
63.3. inicijuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, telkia mokyklos bendruomenę mokyklos uždaviniams spręsti, ugdo ir plėtoja mokyklos kultūrą;
63.4. vertina mokyklos vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;
63.5. skiria tėvų atstovus į mokytojų atestavimo komisiją;
63.6. teikia siūlymus dėl mokyklos darbo tobulinimo, saugių darbo, mokinių ugdymo ir globos sąlygų sudarymo, talkina formuojant mokyklos materialinius ir intelektinius išteklius;
63.7. pritaria mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;
63.8. svarsto nebiudžetinių lėšų kaupimo mokyklos sąskaitoje galimybes, planuoja ir kontroliuoja jų paskirstymą ir panaudojimą;
63.9. mokytojų tarybos teikimu svarsto mokinių šalinimo iš mokyklos klausimus;
63.10. teikia pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvių paskirstymo;
63.11. nagrinėja ir vertina mokyklos psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja mokyklos, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybes ir patirtį, inicijuoja naujas jo formas, teikia siūlymus mokyklos vadovybei;
63.12. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų mokyklos savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.
64. Mokyklos tarybos nariai privalo dalyvauti mokyklos tarybos posėdžiuose.
65. Mokyklos tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie mokyklos veiklą.
66. Mokyklos taryba pagal kompetenciją gali sustabdyti kitų mokyklos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.
67. Mokyklos taryba už savo veiklą atsiskaito kartą per metus jos narius rinkusiems bendruomenės nariams: tėvai – tėvų susirinkime, mokytojai – mokytojų tarybos posėdyje, mokiniai – mokinių susirinkime.
68. Mokyklos tarybos atsiskaitymo formas ir būdus nustato mokyklos taryba.
69. Mokyklos taryba paleidžiama:
69.1. reikalaujant 2/3 mokyklos tarybos narių;
69.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus 2/3 jos narių;
69.3. reorganizuojant ar likviduojant mokyklą.
70. Mokytojų taryba yra nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.
71. Mokytojų taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiais aktais, mokyklos nuostatais, mokytojų tarybos nuostatais.
72. Mokytojų taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo principais.
73. Mokytojų tarybos nuostatus, pritarus mokyklos tarybai, tvirtina mokyklos direktorius.
74. Mokytojų tarybos nuostatų pakeitimą gali inicijuoti:
74.1. mokytojų tarybos narys (-iai);
74.2. mokyklos administracija;
74.3. steigėjas.
75. Mokytojų tarybą sudaro mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi mokykloje dirbantys mokytojai, sveikatos priežiūros darbuotojas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekos vedėjas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
76. Mokytojų tarybai vadovauja mokyklos direktorius, jei jo nėra – mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokytojų tarybos sudėtį mokyklos direktorius tvirtina savo įsakymu kiekvienais mokslo metais.
77. Mokytojų tarybos dokumentus pagal dokumentacijos planą ir dokumentų valdymo taisykles tvarko mokytojų tarybos sekretorius, išrenkamas atviru balsavimu balsų dauguma.
78. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis balsas priklauso mokytojų tarybos pirmininkui.
79. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis mokytojų tarybos posėdis.
80. Į mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų mokyklos savivaldos institucijų atstovai, kiti asmenys. Jie turi patariamojo balso teisę.
81. Mokytojų taryba:
81.1. inicijuoja mokyklos kaitos procesus;
81.2. formuoja ir koreguoja veiklos tikslus ir uždavinius;
81.3. dalyvauja planuojant mokyklos veiklą;
81.4. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir mokymo rezultatus;
81.5. aptaria skirtingų gebėjimų mokinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo ir mokymo programas, metodus;
81.6. analizuoja mokinių krūvius, nepažangumo priežastis;
81.7. aptaria švietimo reformos įgyvendinimo ir pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, mokytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos ugdymo galimybes;
81.8. priima nutarimus vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministerijos bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais;
81.9. priima sprendimus dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę;
81.10. slaptu balsavimu renka atstovus į mokyklos tarybą;
81.11. svarsto mokytojų pedagoginius krūvius, neformaliojo ugdymo organizavimą;
81.12. vertina mokyklos vadovų veiklą, pareikšdama nuomonę apie vadovų ketinimus atestuotis;
81.13. teikia mokyklos vadovybei, atestacijos komisijai siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo;
81.14. analizuoja, kaip mokykla vykdo veiklos ir ugdymo programas;
81.15. svarsto ir teikia mokyklos tarybai pritarti ugdymo planą ir darbo tvarkos taisykles.
82. Mokytojų tarybos teisės:
82.1. gauti iš mokyklos administracijos visą informaciją apie mokyklos veiklą;
82.2. dalyvauti kitų mokyklos savivaldos institucijų veikloje.
83. Mokytojų taryba nutraukia veiklą likvidavus mokyklą.
84. Mokyklos mokinių savivaldos institucijos demokratiniais rinkimų principais kuriamos atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokyklos veiklos tradicijas.
85. Mokykloje veikia mokinių taryba.
86. Mokinių taryba yra aukščiausia mokinių savivaldos institucija, atstovaujanti visiems mokyklos mokiniams.
87. Mokinių taryba:
87.1. pagal kompetenciją inicijuoja ir organizuoja neformalųjį mokinių ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą;
87.2. priima sprendimus dėl mokinių pasitarimų, susirinkimų, konferencijų ar kitokių sambūrių sušaukimo;
87.3. bendradarbiauja su mokyklos administracija, kitomis savivaldos institucijomis, socialiniais partneriais, kitų mokyklų mokinių savivaldos institucijomis;
87.4. inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą ir svarstymą;
87.5. padeda organizuoti rūkymo, alkoholizmo ir narkomanijos prevenciją.
88. Mokinių tarybos veiklą reglamentuoja mokinių tarybos nuostatai, kuriuos, suderinęs su mokyklos taryba, tvirtina mokyklos direktorius.
89. Mokinių tarybą sudaro 5–10 klasių mokiniai (po vieną iš kiekvienos klasės, pageidautina – klasių seniūnai).
90. Mokinių tarybos darbas organizuojamas mokinių tarybos nuostatų nustatyta tvarka.
91. Mokinių taryba renkama vieniems mokslo metams.
92. Mokinių tarybai vadovauja mokinių tarybos pirmininkas, kurį atviru balsavimu išrenka mokinių tarybos nariai.
93. Klasėse renkami klasių seniūnai. Jie renkami vieniems mokslo metams klasės mokinių susirinkime atviru balsavimu.
94. Mokykloje renkami klasių mokinių tėvų komitetai, kurie bendradarbiauja su klasės auklėtoju, mokytojais, kitomis mokyklos savivaldos institucijomis.
95. Mokyklos mokinių tėvų visuotinis susirinkimas gali rinkti savo atstovus į mokyklos savivaldos institucijas, inicijuoja ir koordinuoja tėvų įtaką mokyklos ugdymui organizuoti, ugdymo sąlygoms sudaryti.
96. Mokyklos metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti sudaromos metodinė taryba ir dalykų metodinės grupės.
97. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai, mokytojai metodininkai.
98. Metodinės tarybos ir metodinių grupių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.
99 . Metodinės tarybos ir metodinių grupių nuostatus tvirtina mokyklos direktorius.
VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA
100. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo santykius. Direktoriaus pavaduotojus, mokytojus, kitus pedagoginius darbuotojus ir ne pedagoginius darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš jo mokyklos direktorius.
101. Darbuotojų darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.
102. Mokykla nustato pagrindinius darbuotojų atlygius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus įkainius ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą.
103. Mokyklos tarybai pasiūlius, jei yra sutaupytų mokyklos fondo lėšų, mokyklos darbuotojams gali būti mokami priedai prie atlyginimų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus.
104. Direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymų nustatyta tvarka.
VIII. MOKYKLOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
105. Mokykla patikėjimo teise valdo ir naudoja steigėjo perduotą turtą ir juo disponuoja įstatymų ir steigėjo nustatyta tvarka. Mokyklos steigėjo jai perduotas ir mokyklos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso mokyklos steigėjui, o mokykla šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.
106. Mokykla yra išlaikoma iš steigėjo biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas.
107. Mokyklos lėšas sudaro mokinio krepšelio lėšos, lėšos, skirtos mokymo aplinkai finansuoti, tikslinės lėšos programoms ir projektams vykdyti, rėmėjų ir kitos lėšos.
108. Mokinio krepšelio lėšos naudojamos švietimo ir mokslo ministro patvirtintam ugdymo planui įgyvendinti, mokytojų tobulinimui (si), vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti, mokyklos valdymui, mokyklos bibliotekai, pedagoginei socialinei ir psichologinei pagalbai ir kitoms teisės aktų numatytoms reikmėms.
109. Mokykla savarankiškai sprendžia, kaip naudoti rėmėjų ir kitas teisėtai gautas lėšas, kai neprieštaraujama steigėjo nustatytai tvarkai.
110. Apskaita mokykloje tvarkoma laikantis biudžetinių įstaigų teisės aktų nuostatų, apskaitos tvarkymo reikalavimų ir sąmatose nurodyto išlaidų klasifikavimo pagal atskirus straipsnius.
111. Mokykla savarankiškai vykdo finansinę ūkinę veiklą.
112. Finansines operacijas vykdo mokyklos vyriausiasis buhalteris. Buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
113. Finansinės veiklos kontrolė vykdoma vadovaujantis finansinės veiklos kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis mokyklos direktoriaus įsakymu, ir minimaliais finansų kontrolės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu.
114. Mokyklos finansinės veiklos kontrolę vykdo Valstybės kontrolės įgaliotos institucijos ir steigėjas. Mokyklos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Mokyklos veiklos ir išorės finansinį auditą atlieka Kauno miesto savivaldybės kontrolierius (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba). Mokyklos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
115. Mokyklos nuostatus, suderintus su mokyklos taryba, tvirtina Kauno miesto savivaldybės taryba.
116. Mokyklos nuostatų keitimą ar papildymą inicijuoja steigėjas, mokyklos direktorius ar mokyklos taryba.
117. Mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko steigėjas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu ir norminiais teisės aktais, laikydamasis Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatytos tvarkos ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių.
118. Steigėjas apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios.
__________________________________
Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos direktorius Kastytis Rupšys
SUDERINTA
Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos tarybos
2010 m. rugsėjo 16 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu
(protokolas Nr. 4 )