Strateginis planas

 

KAUNO VAIŠVYDAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS

 

2016 - 2018 METŲ STRATEGINIS PLANAS

I SKYRIUS

ĮVADAS

        Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos strateginio plano tikslas – numatyti mokyklos prioritetus, tikslingai ir efektyviai organizuoti mokyklos veiklą, telkti bendruomenę sprendžiant aktualias ugdymo problemas, planuoti veiklos pokyčius.

      Rengiant 2016 – 2018 metų strateginį mokyklos veiklos  planą, vadovautasi :

  • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;
  • Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (2002 m. birželio 6 d. Nr. 827, 2007 m. vasario 7 d. Nr.194, 2009 m. kovo 18 d. Nr. 210);
  • Valstybės švietimo strategijos 2013 – 2022 metų nuostatomis;
  • Valstybės pažangos strategija „ Lietuva 2030“
  • Švietimo veiklos planavimo rekomendacijomis;
  • Kauno miesto savivaldybės 2015-2017 m.  strateginio plano nuostatomis;
  • Kauno miesto savivaldybės strateginio plėtros planu iki 2022 metų;
  • Išorės audito ir mokyklos vidaus įsivertinimo duomenimis;
  • Mokyklos bendruomenės poreikių tyrimo duomenimis, jos pedagoginės ir kultūrinės veiklos patirtimi;
  • Atsižvelgta į mokyklos socialinę aplinką, vykdomą veiklą bei turimus išteklius, bendruomenės narių pasiūlymus;
  • Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos strateginis planas apsvarstytas  2015 m. lapkričio 3 d.mokyklos tarybos,posėdžio protokolas Nr. 4.

Mokyklos strateginį veiklos planą rengė darbo grupė, patvirtinta Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos direktoriaus 2015 m. spalio 15d. įsakymu Nr. V-43.Rengiant mokyklos veiklos strateginį planą buvo laikomasi viešumo, atvirumo, partnerystės principų.

II SKYRIUS

 MOKYKLOS PRISTATYMAS

      Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla yra Kauno miesto pakraštyje, Panemunės seniūnijoje. Mokyklą lanko aplinkinių kaimų ir gyvenviečių mokiniai:  Samylų bei Rokų seniūnijų, Zuikinės mikrorajono, Gervėnupio, Viršužiglio ir kitų kaimų. Mokykloje ugdomi įvairių mokymosi poreikių turintys mokiniai.  Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, socialinės pagalbos organizavimui mokykloje.

Vaišvydavos pradžios mokykla įkurta  1922 m. Ji turi ilgą ir garbingą istoriją, savo tradicijas. Šiuo metu tai vienintelis kultūros židinys Vaišvydavos mikrorajone. Mokyklos patalpose įsikūręs ir bendruomenės centras.

      Bėgant metams mokykla keitėsi, gražėjo, plėtėsi. 1970  m. buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas, o 2002 m.- priestatas su sporto sale.1990 m. mokykla tampa vidurine. 2008 m. mokykla  reorganizuota į pagrindinę. Mokyklai tapus pagrindine  sumažėjo mokinių skaičius.  Mokytojai, mokiniai, tėvai dedadaug pastangų, kad mokykla būtų saugi, patraukli, jauki. Mokyklos administracija ir mokytojai stengiasi, kad gerėtų ugdymo kokybė. 2012-2013 m. m. mokinių skaičius stabilizavosi. 2015-2016 m.m. mokykloje mokinių   sumažėjo 13.

     2011 m.  mokyklai suteiktas miesto pakraščio  švietimo įstaigos statusas.

     2003 m. pastatyta moderni sporto salė, taip pat trys šiuolaikiški kabinetai.  Sporto salė tenkina ne tik mokyklos bendruomenės poreikius, bet  ir vietos bendruomenė organizuoja įvairius renginius, sporto varžybas.

      Mokykla neturi aktų salės, todėl nėra sąlygų  kokybiškiems meniniams, kultūriniams renginiams organizuoti. Kadangi trūksta patalpų, mokykloje nėra modernios skaityklos, taip pat erdvių, pritaikytų mokinių poilsiui pertraukų metu.

III SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ

1.Išorinės aplinkos analizė PESTE:

 

Išoriniai veiksniai  
   
Politiniai, teisiniai

Kauno miesto savivaldybės vykdoma mokyklų tinklo pertvarka atitinka nacionalinius prioritetus, vietos bendruomenės interesus bei poreikius, siekiant optimaliai užtikrinti švietimo paslaugų kokybės standartus.

Remiantis Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendraisiais planais, Kauno Vaišvydavos vidurinė mokykla 2008 metais buvo reorganizuota į pagrindinę mokyklą, kuriai 2011  metais suteiktas miesto pakraščio mokyklos statusas. Minėtuose planuose akcentuojama, jog toliau nuo miesto esančios švietimo įstaigos dėl menkai išvystytos kultūros infrastruktūros turėtų tapti svarbiais vietos kultūros centrais, atitinkančiais vietos bendruomenės poreikius.

Ekonominiai

Privalomai taikyta finansavimo ir išteklių naudojimo reforma, kurios pagrindinis tikslas buvo sumažinti bei racionaliai naudoti lėšas, iš esmės optimizavo švietimo įstaigų veiklą.

Atlikus Kauno miesto švietimo įstaigų tinklo pertvarką bei racionaliai paskirsčius turimas lėšas švietimo ir ugdymo reikmėms, bus užtikrintas efektyvesnis sistemos funkcionavimas, pagerinta ugdymo(si) kokybė, prieinamumas. Kita vertus, didėjanti valstybės finansinė parama miesto švietimo sistemos tobulinimui, ypač naujų mokymo priemonių pirkimui, kompiuterinės technikos įsigijimui, pagaliau ir pedagogų kompetencijoms plėsti, kvalifikacijai kelti, leistų užtikrinti Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ akcentuotos, kūrybingai palankios aplinkos švietimo įstaigose kūrimą, įgyvendinimą.

Socialiniai

Demografiniai veiksniai (gyventojų skaičiaus mažėjimas) ir nesustabdoma emigracija iš Lietuvos – veiksniai, keliantys grėsmę ne tik šalies nacionaliniam saugumui, tačiau tiesiogiai turintys įtakos švietimo sistemos raidai ir jos funkcionalumui. Remiantis statistika, Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklas lankančių mokinių skaičius kasmet mažėja tūkstančiais, tad atsiranda būtinybė ne vien optimizuoti mokyklų tinklą, tačiau svarbiausiu uždaviniu lieka prieinamumo užtikrinimas. Vis dėlto remiantis optimistinėmis prognozėmis (statistika), artimiausiu metu mokinių skaičius miesto bendrojo lavinimo mokyklose turėtų nežymiai kisti arba tapti stabiliu. Dėl šios priežasties socialinių veiksnių keliamų grėsmių rizika miesto švietimo ir ugdymo sistemai turėtų  sumažėti.

Nuolatos kintantis mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos indeksas įspėja visuomenę ir tuo pačiu nacionalines švietimo įstaigas daugiau dėmesio skirti vaikų sveikos gyvensenos ugdymui, saugios, patogios infrastruktūros jose kūrimui. Tuo tarpu Kauno miesto bendrojo lavinimo įstaigose, pagal galimybes, taikomos veiksmingos, praktinės priemonės vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti, taip pat specialiųjų poreikių moksleivių ugdymo aplinkų kūrimui bei pritaikymui.

Technologijos

Moderniųjų technologijų pritaikomumas švietimo ir mokslo sistemoje yra beveik neribojamas, o pastarųjų intensyvus taikymas neabejotinai užtikrina sklandesnį šiuolaikinės asmenybės formavimą. Nepaisant to, informacinės žinių visuomenės kūrimo pradžios centrais laikomos švietimo institucijos, skiepijančios naudojimosi šiuolaikinėmis technologijomis teorinius ir praktinius įgūdžius.

Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklose diegiamos šiuolaikinės mokymo(si) priemonės: daugialypės terpės projektoriai, integruoti skaitmeniniai projektoriai, skaitmeninės lentos ir kita.Aktyvių, šiuolaikiškų mokymo metodų taikymas ugdymo procese verčia kur kas labiau plėsti minėtų priemonių diegimą bei skatina jomis naudotis vis dažniau. 

Edukaciniai (centriniai/vietiniai)

Įsigaliojus naujajai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijai, švietimo įstaigose dirbantys pedagogai nuolatos tobulins asmenines, kvalifikacines kompetencijas, didins darbinę motyvaciją. Remiantis minėtąja koncepcija, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklų koordinavimas pavestas miestų savivaldybėms, mokyklų administracijoms ar kitoms įstaigoms.

Kauno miesto švietimo politikos formuotojai nuolatos skatina netradicinių edukacinių veiklų kūrimą ir plėtrą, kviečia jose aktyviai dalyvauti švietimo įstaigas (pvz. pilietinių akcijų organizavimas, pamokos muziejuose). Nepaisant to, aktyvus miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir universitetų bei kitų partnerių bendradarbiavimas užtikrins gerosios patirties sklaidą, skatins mokinių tobulėjimą, motyvaciją.

 

2. Vidinių išteklių analizė:             

Vidiniai veiksniai  

Mokyklos kultūra/ Etosas

 Mokykloje vyksta tradicinės šventės: Rugsėjo 1-oji - Mokslo ir žinių diena,   „ Rudens taku“, Šv. Kalėdų , Vasario 16-osios, Kovo 11-osios , Užgavėnių. Organizuojamos  akcijos : „ Gražus mūsų kiemas- graži Lietuva“ (rudenį bei pavasarį), ,,Gerumas mus vienija“. Mokykloje psichologinė atmosfera gera. Dauguma mokinių mokykloje jaučiasi saugūs ( 81%).  Mokiniai turi realia galimybę kreiptis pagalbos į bet kurį mokyklos darbuotoją. Mokykla yra Vaišvydavos gyvenvietės kultūros centras, kurioje vyksta ne vien mokyklos renginiai, bet ir renginiai, kuriuos organizuoja Vaišvydavos  bendruomenės centras. Mokykla dalyvauja projekte „Kaunas – besimokantis miestas“, tai padeda mokinių ir mokytojų tobulėjimui, gerina mokyklos įvaizdį.

Kryptingai ir tikslingai plėtojami ryšiai su ilgalaikiais partneriais:

- ugdant mokinių ekologinę kultūrą, vykdant edukacines programas mokinių gamtosauginio švietimo srityje bendradarbiaujama su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno marių regioniniu parku, Kauno moksleivių aplinkotyros centru, Kauno zoologijos sodu.

- siekiant efektyvaus įstaigų bendradarbiavimo bendrus projektus, renginius, dalijantis gerąja darbo patirtimi, organizuojant mokytojų metodinę veiklą ir savišvietą, bendraujama su Kauno kunigaikščio Vaidoto mokykla- daugiafunkciu centru, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno pedagogų kvalifikacijos centru, Kauno miesto muziejais, Kauno rajono pedagogų kvalifikacijos centru, VŠĮ Ugdymo ir konsultavimo centru.

- mokyklos elektroniniame puslapyje formuojamas teigiamas mokyklos įvaizdis visuomenėje.

Ugdymas ir mokymasis

Mokykloje vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos. Ugdymas organizuojamas viena pamaina. Planuodami ugdymo turinį mokytojai laikosi metodinėje taryboje priimtų bendrų susitarimu dėl ilgalaikių teminių planų ir neformaliojošvietimo programų principų. Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis Ugdymo planu ir pamokų tvarkaraščiais, kurie atitinka higienos normų reikalavimus.

Mokykloje dirba 27 mokytojai, visi mokomųjų dalykų specialistai. Mokosi 169 mokiniai. Mokykla pagrindinį dėmesį skiria ugdymo kokybės gerinimui. Mokykloje organizuojamas ugdymas ir mokymasis atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos išleistuose norminiuose dokumentuose reglamentuojamą padėtį.  Parengta ir įgyvendinama „Gabių vaikų ugdymo  programa“, „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema“.

Mokykla tobulina dalykų ryšius ir integraciją, gerina mokymo diferencijavimą ir individualizavimą.

Šie trūkumai nurodyti NMVA išorės vertinimo ataskaitoje 2010-05-12 Nr. 13-109ir Kauno miesto Švietimo ir analizės skyriaus ataskaitoje 2011-04-26.

Popamokinė veikla

Neformaliojo švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos atsižvelgiant į kasmet gegužės mėnesį vykdomus mokinių neformaliojo švietimo poreikių tyrimus.

Prioritetinės neformaliojo švietimo sritys yra ekologinė ir sportinė veikla. Iš viso mokykloje siūlomos šios neformaliojo švietimo veiklos kryptys :

- meninė raiška,

- sportinė veikla,

- ekologinis ugdymas,

- intelektualinis ugdymas.

Mokykloje popamokinę veiklą organizuoja klasių auklėtojai, būrelių vadovai. Mokyklaturi šiuolaikinę sporto salę, kurioje sportuoja ne tik mokyklos mokiniai, bet ir mikrorajono gyventojai. 10 dienų per mokslo metus yra skiriama mokinių  kultūrinei-pažintinei veiklai. Mokykloje veikia 10 būrelių, kuriuose dalyvauja apie 80% mokyklos moksleivių.

Reikėtų tobulinti mokykloje vykdomų renginių kokybę.

Pasiekimai

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija kaupiama I, II pusmečių ir mokslo metų suvestinėse.

Visi mokyklos mokiniai kasmet sėkmingai baigia pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

Nuo 2008 m., kai mokykla reorganizuota į pagrindinę, 10 kl. mokiniai kasmet sėkmingai išlaiko PUPP. Dauguma mokyklos mokinių aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, aktyviai į veiklą įsijungusi mokinių taryba, kuri organizuoja tradicinius ir netradicinius renginius mokykloje.

Mokyklos mokiniai pastoviai dalyvauja miesto organizuojamuose renginiuose: konkursuose, olimpiadose, varžybose. Kasmet birželio mėnesį mokinių pasiekimai apibendrinami ir talpinami į mokyklos internetinį puslapį.

2014/2015m.m. moksleivių mokymosi pažangumas buvo 90%. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymo(si) pasiekimų kokybei gerinti. Kiekvienais metais atliekami tyrimai, kuriais nustatoma mokinių mokymo(si)  kokybė, numatomos veiklos kryptys šiai sričiai gerinti.

Mokykla tobulina pamokos uždavinių kėlimą, siekiama moksleivių aukštesnio išmokimo lygio. Tai nurodytaNMVA išorės vertinimo ataskaitoje 2010-05-12 Nr. 13-109 ir Kauno miesto Švietimo ir analizės skyriaus ataskaitoje 2011-04-26.

Pagalba mokiniui

Pagalba mokiniui vykdoma planuojant veiklą mokyklos lygmeniu, vaiko gerovės komisijos inicijuotose programose, projektuose.

Pagalbą mokiniams (psichologinę, socialinę, spec. pedagoginę) teikia mokykloje dirbantys  specialistai: psichologas, soc. pedagogas, logopedas, spec. pedagogas. Šie specialistai pasidaliję pareigomis, atsakomybe, bendradarbiauja su mokinių tėvais, mokytojais, administracija.

Mokykloje mokosi 42 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(si) poreikių, iš jų 17 mokinių ugdoma integruotai.

Mokykla tenkina mažas pajamas turinčių šeimų mokinių poreikius , teikdama nemokamą maitinimą.

Kauno Švietimo ir ugdymo skyriaus 2014 m. spalio 27 d. patikros            „Mokymosi pagalbos teikimas mokykloje“ ataskaitoje, apibūdinančioje pagalbos mokiniui teikimą, specialistų, pedagogų ir administracijos darbas įvertintas teigiamai.

Mokiniai ugdomi pagal mokytojų parengtas pritaikytas programas.

Mokinių pasiekimai analizuojami, atliekamos metinės ir pusmečių pasiekimų lyginamosios analizės. Analizės aptariamos ir įvertinamos visose savivaldos institucijose, išaiškinami konkretūs mokymosi sunkumai ir problemos, kurias galima įveikti suteikiant mokiniams ir tėvams tinkamą pagalbą.

VGK veiklos programų praktiniai tikslai susiję su elgesio taisyklių pažeidimų, patyčių, smurto, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejų prevencija, švietimo pagalbos teikimu mokiniui, jo šeimai, mokyklos bendruomenei.

Vaiko gerovės komisijoje aptariami mokinių pasiekimų pokyčiai ir,vadovaujantis pagalbos specialistų bei komisijos išvadomis, teikiama informacija auklėtojams, mokytojams, tėvams, administracijai.

Mokykloje parengta „Gabių vaikų ugdymo programa‘. Šioje programoje numatytas gabių vaikų įtraukimas į veiklą, ruošiantis tarptautiniams, respublikiniams, miesto švietimo skyriaus organizuojamiems konkursams, renginiams, dalykinėms olimpiadoms.

Mokykloje atliekami individualių poreikių tyrimai, bendradarbiaujama su mokiniais, jų tėvais, informuojant bei konsultuojant, sudarant galimybes mokiniams rinktis mokomuosius dalykus ir neformaliojo švietimo būreliams.

Mokykloje didelis dėmesys skiriamas pamokų lankomumui. Yra parengtas Mokinių lankomumo tvarkos aprašas, kuris padeda sėkmingai vykdyti mokinių lankomumo apskaitą ir priežiūrą.

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra išorės vertinimo ataskaitoje 2010-05-12 Nr. 13-109 nurodo, kad rūpinimasis mokiniais mokykloje vertinimas gerai.  82,2%mokinių tėvų teigė, kad mokykla suteikia pakankamai informacijos apie specialistų pagalbą.

Mokykloje veikia aiški ir bendruomenei žinoma informavimo apie pagalbą mokinių sistema.

Personalo formavimas ir organizavimas

 Mokykloje dirba pakankamai išsilavinusių, tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų: 5 mokytojai metodininkai, 19 vyresniųjų mokytojų, 2  mokytojai, socialinis pedagogas, psichologas, logopedas, atliekantis ir specialiojo pedagogo pareigas. Administruoti mokyklą padeda direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. Tinkamai suformuotas aptarnaujantis personalas: rūbininkai, valytojai, kiemsargiai, kūrikai, pastatų priežiūros darbininkai, informacinių ir komunikacinių technologijų specialistas. Aptarnaujantis personalas vadovaujasi pareiginėmis instrukcijomis ir dirba tinkamai.

Priimant į darbą pedagogus, darbuotojus atsižvelgiama į jų profesinę, dalykinę kompetenciją.

Vadovavimas ir lyderystė

Mokykloje kolegialus valdymo stilius. Mokyklos administracija kiekvienais mokslo metais numato priežiūros, kontrolės sistemą, kuri atitinka mokyklos poreikius ir palengvina mokyklos strateginių metinių tikslų įgyvendinimą.

Vadovai, pedagogai kasmet įsivertina savo veiklą pildydami savianalizės  ir veiklos tobulinimo anketą. Metodinių grupių, metodinės tarybos, mokytojų tarybos, mokyklos tarybos posėdžiuose mokytojai iškelia idėjas ir priima nutarimus jų įgyvendinimui. Kasmet mokyklos  administracija sudaro kontrolės, priežiūros planą, juo vadovaujasi ir veiklos  rezultatai aptariami administraciniuose, mokytojų tarybos posėdžiuose.

Mokykla tobulina administracijos, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo sistemą, siekdama aukštesnės ugdymo kokybės.

NMVA išorės vertinimo ataskaitoje 2010-05-12 Nr. 13-109 ir Kauno miesto Švietimo ir analizės skyriaus ataskaitoje 2011-04-26 akcentuojama, kad mokyklos tobulinimas būtų veiksmingesnis, jei būtų susitarta dėl aiškios mokyklos ateities vizijos, jei įsivertinimo duomenimis grįstas mokyklos veiklos planavimas taptų bendruomenės visų narių veiklos pagrindu .

Finansiniai ištekliai

Mokyklos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir valstybės biudžeto lėšų pagal asignavimų valdytojo patvirtintas sąmatas. Papildomos lėšos pritraukiamos gaunant rėmėjų ir 2 proc. paramą, projektų finansavimą. Mokykla turi paramos gavėjo statusą.
2015 m. mokyklos veiklai finansuoti iš savivaldybės biudžeto mokinių pavėžėjimui skirta – 8,5 tūkst. Eur. Labai nesikeičiant mokinių pavėžėjimo poreikiui, 2015 metais pavėžėjimo lėšų turėtų užtekti. 2016-2018 metais galima planuoti po 8,0 tūkst. Eur.
Specialiųjų lėšų 2015 metų sąmatoje numatyta 2,7 tūkst. Eur. Per 2016-2018 metus planuojama kasmet surinkti spec. lėšų po 3,0 tūkst. Eur. Šiuos lėšas planuojama panaudoti mokyklos materialinei bazei gerinti.
Mokyklos aplinkai 2015 metų sąmatoje skirta 175,2 tūkst. Eur. savivaldybės lėšų (t.y. darbo užmokesčiui – 98,6 tūkst. Eur; socialinio draudimo įmokoms – 30,5 tūkst. Eur; medikamentams – 0,1 tūkst. Eur; ryšių paslaugoms – 2,2 tūkst. Eur; spaudiniams – 0,1 tūkst. Eur; kitoms prekėms – 0,5 tūkst. Eur; socialinėms išmokoms – 0,2 tūkst. Eur; komunalinėms paslaugoms – 37,4 tūkst. Eur (iš jų: šildymui-26,0 tūkst.Eur; elektrai – 10,3 tūkst. Eur; vandeniui – 0,7 tūkst. Eur; šiukšlių išvežimui – 0,5 tūkst. Eur;); kitoms paslaugoms – 2,6 tūkst. Eur; nemokamam maitinimui – 1,9 tūkst. Eur).              .
Mokyklos ugdymo organizavimui 2015 metais skirta 254,9 tūkst. Eur mokinio krepšelio lėšų. (iš jų: darbo užmokesčiui – 190,2 tūkst. Eur; socialinio draudimo įmokoms – 58,9 tūkst. Eur; vadovėliams – 3,2 tūkst. Eur; mokymo priemonėms – 0,6 tūkst. Eur; pedagogų kvalifikacijos kėlimui – 1,5 tūkst. Eur; mokinių pažintinei veiklai – 0,6 tūkst. Eur.).
Kiti finansavimo šaltiniai:
-2 proc. parama (2015 m. gauta 1,9 tūkst. Eur. 2016-2018 metais planuojama gauti po 1,9 tūkst. Eur kasmet). Lėšos skiriamos mokyklos aplinkai modernizuoti.
-Rėmėjų lėšos (2015 m. gauta 1,5 tūkst. Eur. 2016-2018 metais planuojama gauti po 1,0 tūkst. Eur kasmet). Lėšos skiriamos mokyklos materialinei bazei modernizuoti.

Patalpos ir kiti materialiniai ištekliai

Mokykloje ugdymo procesas vyksta dviejuose pastatuose. Bendra kvadratūra 2221.23  kvadratiniai metrai. Senajame mokyklos pastate įrengti 2 mokomieji kabinetai, logopedės, psichologės kabinetai, biblioteka ir valgykla. Naujesniajame mokyklos pastate įrengti jaukūs ir pakankamai erdvūs mokymo kabinetai. Mokykloje yra erdvi, šiuolaikiška sporto salė, didelis mokyklos kiemas. Mokykla neturi aktų salės, skaityklos, nepakanka patalpų mokinių poilsiui pertraukų metu. Visi kabinetai (išskyrus informatikos) atitinka higienos bei sanitarines normas.

2013 m. seni mokyklos langai pakeisti naujais, dėl to pagerėjo pastatų šiluminė varža. Mokyklos mokiniams sportuoti lauke reikalinga futbolo aikštelė.. Bibliotekos patalpos per mažos šiuolaikinei bibliotekai.

 

 

3.SSGG analizė:

 

Stiprybės
  • Mokykla yra pakraščio bendruomenės centras, čia mokėsi  ir dabartinių moksleivių tėvai, todėl mūsų ryšys ir bendruomeniškumas yra stiprūs, o tai padeda būti konkurencingiems  su kitomis mokyklomis.
  • Šiuolaikiška sporto salė leidžia  gerinti kultūrinę, sportinę veiklą.
  • Mokykla tenkina mažesnes pajamas turinčių šeimų moksleivių poreikius.
  • Geri partnerystės ryšiai sprendžiant gamtosauginius klausimus su kaimyninėmis ugdymo ir kultūros įstaigomis
  • Nuolat kviečiami meno, kultūros kolektyvai.
  • Mokyklos teikiamos paslaugos tenkina gyventojų poreikius.
  • Visi mokytojai (100 proc.), dirbantys mokykloje,  mokomųjų dalykų specialistai.
  • Moksleivių saugumo užtikrinimas.
  • Gamtos objektų mikrorajone buvimas ir  pritaikymas edukacinei veiklai.
  • Gerai organizuotas formalusis švietimas mokykloje.

Silpnybės

  • Tarpdalykiniai ryšiai ir integracija.
  • Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas.
  • Nėra aktų salės.
  • Biblioteka dėl patalpų stygiaus neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
  • Ugdymo procesas vyksta dviejuose pastatuose.
  • Didėjantis pastatų nusidėvėjimas blogins mokyklos įvaizdį ir mažins patrauklumą.
  • Mokyklai, tapus pagrindine, geriausi  8 kl. mokiniai išvyksta mokytis į miesto gimnazijas.
  • Nepakankamas mokytojų aprūpinimas IKT darbo vietose.

Galimybės

  • Tęsti bendradarbiavimą gamtosaugine tematika su Kauno marių regioniniu parku, Vaišvydavos girininkija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, kitomis Panemunės seniūnijos įstaigomis, organizacijomis.
  • Renovuoti mokyklą, įrengti patalpas,

atitinkančias įvairius vaikų ugdymosi poreikius, pritraukiant išorės lėšas.

  • Veiksmingiau panaudoti mokyklai skirtas lėšas.
  • Gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas.
  • Vaikų ir jaunimo užimtumo plėtojimas bei nusikalstamumo procesinių priemonių vykdymas.
  • Neformaliojo švietimo plėtra.
  • Įrengti seno pastato patalpose ikimokyklinę grupę.
Grėsmės/pavojai
  • Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir emigracija kelia grėsmę mokyklos raidai ir jos funkcionalumui.
  • Kintantis (žemėjantis) mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos indeksas.

 

IV SKYRIUS
VIZIJA

        Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla – nuolatos tobulėjanti ir atsinaujinanti, saugi, atvira vietos bendruomenei ir visuomenei,  tampanti patrauklia švietimo institucija Panemunės seniūnijoje. Įsikūrusi Kauno marių regioninio parko teritorijoje, Kauno miesto pakraštyje, turinti išskirtinai palankias sąlygas sveikos gyvensenos,  gamtamoksliniam ir praktiniam ugdymui vystyti.

V SKYRIUS
MISIJA

       Mokykla teikia kokybišką priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį išsilavinimą 6-17 metų Kauno miesto bei rajono mokiniams. Ugdo dorą, savarankišką, laisvą, nuolat besimokančią, humanistinėmis vertybėmis besiremiančią asmenybę, pasirengusią nuolatos tobulėti, gebančią prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ritmo, mokančią kryptingai veikti savo ir valstybės labui.

VI SKYRIUS
 VERTYBĖS IR FILOSOFIJA

       Mokyklos  bendruomenės narių veikla grindžiama pozityvumo, nuoseklumo principais, bendravimu ir bendradarbiavimu, tolerancija ir pagarba aplinkai, humaniškais ir kultūringais tarpusavio santykiais.

       Geras ugdymas akcentuoja  individualumą, skatina savęs pažinimą ir supratimą, supažindina su įvairiomis gyvenimo pusėmis – geromis ir blogomis, racionaliomis ir iracionaliomis, geras ugdymas padeda mokiniui pajusti, suprasti savo galimybes ir padeda į jas orientuotis.

VII SKYRIUS
STRATEGINIAI TIKSLAI

  1. KLIENTO PERSPEKTYVA
(Susivok)
  1. ORGANIZACINĖ PERSPEKTYVA (Organizuok)
  1. Tobulinti pamokos organizavimą ir vadybą
  1. Tobulinti pagalbos mokiniui sistemą, skatinant saviraišką ir lyderystę
  1. PARAMOS PERSPEKTYVA (Pasitelk)
  1. MOKYMOSI PERSPEKTYVA

(Augink)

  1. Modernizuoti ugdymo (si) aplinkas
 
 

III SKYRIUS
STRATEGIJOSREALIZAVIMO PRIEMONIŲ PLANAS

1 tikslas – Tobulinti pamokos organizavimą ir vadybą
Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas pasiekimo laikas Atsakingi vykdytojai Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai
1.Pamokų kokybės gerinimas. Kvalifikaciniai seminarai dalykų mokytojams.

2 kartus per  metus pedagogams vykdomi kvalifikaciniai seminarai mokykloje. Mokytojai dalyvauja KPKC organizuojamuose seminaruose.

2 kartus per metus pedagogams organizuoti seminarus mokykloje, 1 kartą per metus pedagogams organizuoti pažintines – kultūrines išvykas . Dalyvauti KPKC organizuoja-muose seminaruose. 2016-2018

Mokyklos administracija

Mokyklos metodinė taryba

Kvalifika-cijos lėšos pagal numatytą sąmatą
Atliekami tyrimai ugdymo procesui efektyvinti. Atliekami tyrimai ugdymo procesui efektyvinti.

Atlikti tyrimai:

–  „ Ugdymo turinio efektyvumo nustatymas“

- „ Namų darbų įtakos ugdymo kokybei nustatymas“

- „ Mokymo metodų taikymo efektyvumas pamokoje“

- „ 5 kl. mokinių informacijos priėmimo būdai ir mokymosi stilius“. Bus nustatyti mokinių mokymosi stiliai ir informacijos priėmimo būdai.

2016

2016, 2018

2017,

2018

2016-2018

Mokyklos metodinė taryba

Mokyklos metodinė taryba

Mokyklos metodinė taryba

Psichologė

Žmogiš-kieji ištekliai

Žmogiš-

kiejiištekliai

Žmogiš-kieji ištekliai

Žmogiš-kieji ištekliai

Ruoštis 4 ir 8 kl. NEC organizuojamų standartizuotų testųtaikymui mokykloje

4 kl. standartizuotų 

testų pasiekimų vidurkis:

matematika 52,7%,

skaitymas  65%,

rašymas 50,8%,

pasaulio pažinimas

55,6%,

8 kl. standartizuo-tų testų pasiekimų vidurkis:

matematika 46,9%,

skaitymas 66,4%,

rašymas 53,8%,

gamtos mokslai 51,3%

socialiniai mokslai 56,6%.

4 ir 8 kl NEC organizuojamų standartizuotų testų matematikos, skaitymo, rašymo , gamtos mokslų bei socialinių mokslų  dalykų pagrindinio lygio pasiekimai pagerės 5% 2016-2018 4 kl. mokytojai 8 kl. dalykų mokytojai Žmogiš-kieji ištekliai
2.Pagerinti  4-10 kl.  mokinių pasiekimus olimpiadose, konkursuose.

Organizuoti mokiniams individualias ir grupines  konsultacijas, siekiant aukštesnio negu turi

 pasiekimų lygio.

Organizuojamosindividualios konsultacijos mokiniams.

Vykdomos individualios ir grupinės konsultacijos. Pagerės mokinių pasiekimų

Lygis.

2016- 2018 Dalykų mokytojai, psichologė, soc. pedagogė, logopedė

Žmogiškieji ištekliai

Organizuoti matematikos, lituanistines ir užsienio kalbų  savaites, sudarančias sąlygas gabių mokinių saviraiškai. Organizuojamos matematikos, lituanistinės ir užsienio kalbų savaitės. Organizuojamos matematikos , lituanistinės ir užsienio kalbų savaitės. Pagerės gabių mokinių pasiekimai. 2016- 2018 Metodinė taryba dalykų mokytojai

Žmogiš-kieji ištekliai

3.Pagerinti  pradinio ir pagrindinio ugdymo programas baigiančių mokinių pasiekimus bei komunika-cineskompeten-cijas. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos koregavimas.

Pakoreguota mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema.

Pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema įgalina efektyviai vertinti mokinių pasiekimus.

2016- 2018

Metodinė taryba Žmogiš-kieji ištekliai
Vykdyti ugdomosios veiklos priežiūrą. Vykdoma  ugdomosios veiklos priežiūra. Vykdoma  ugdomosios veiklos priežiūra įgalina efektyvinti ir gerinti mokinių mokymąsi ir pasiekimus. 2016- 2018 Direktorius Dir. pavaduotoja ugdymui Žmogiš-kieji ištekliai
Parengti kompiuterinio raštingumo įskaitos programą ir nuostatus. Mokinių IT žinių patikrinimo įskaita nebuvo vykdoma. Visi 10 kl. mokiniai išlaiko kompiuterinio raštingumo įskaitą ir gauna patvirtinančią pažymą. 2016- 2018 IT mokytoja Žmogiškieji ištekliai
4.Gerinti 5-10 kl. mokinių pamokų lankomumą. Paskaitos visuotiniuose tėvų susirinkimuose lankomumo ir elgesio klausimais.  2014-2015 m. m. praleistų nepateisintų pamokų skaičius sudaro  15%. Nepateisintų pamokų skaičius sumažėja10%. 2016- 2018 Metodinė taryba klasių auklėtojai, soc. pedagogė MK lėšos
Organizuoti kasmetinį 5-10 kl. konkursą „Geriausiai lankanti klasė“.  Buvo vykdoma pusmečių ir metinė lankomumo apskaita. Gerėja 5-10 klasių pamokų lankomumas. 2016-2018 Soc. pedagogė, klasių auklėtojai Žmogiš-kieji ištekliai
Aptarti ir analizuoti VGK kas du mėnesius mokinių elgesio ir lankomumo rezultatus. Lankomumo rezultatai aptariami individualiai socialinės pedagogės ir klasių auklėtojų, VGK posėdžiuose – rečiau. Gerėja lankomumo rezultatai. 2016-2018 VGK Žmogiš-kieji ištekliai
5.Plėtoti mokytojų profesines kompeten-cijas Kauno miesto 3 mikrorajono logopedų, spec. pedagogų praktinis metodinis projektas                  „Kolega-kolegai“ Sukaupta daug metodinių spec. ugdymo priemonių, fiksuota sėkmės atvejų. Mokinių SUP ankstyvasis įvertinimas, savalaikis SUP tenkinimas, sutrikimų korekcija, specialiosios pedagoginės pagalbos individualizavimas, diferencijavimas.

2017

Logopedė, spec. pedagogė

Kauno miesto mokyklų logopedai, spec. pedagogai

MK lėšos

 

2 tikslas – Tobulinti pagalbos mokiniui sistemą,  skatinant saviraišką ir lyderystę
Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas pasiekimo laikas Atsakingi vykdytojai Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai
1.Tobulinti SUP mokinių ugdymo procesą. Atlikti tyrimus indentifikuo-jant mokinių savijautą mokykloje, pedagoginės pagalbos reikalingumą, užimtumo būtinumą.

Atlikti tyrimai identifikuo-jant

mokinių gebėjimus, aiškinantis mokinių lankomumo ir elgesio problemas .

Atlikti tyrimai:

- „Mokyklos klimatas ir savijauta mokykloje“

-„Rizikos grupės mokinių dalyvavimas neformaliame švietime“

- „ SUP turinčių mokinių dalyvavimas neformaliojo švietimo veikloje“

Tyrimų rezultatai pristatomi mokyklos bendruome-nei ir teikiamos rekomendaci-jos problemoms šalinti.

2016

2018

2018

Psichologė

Soc.peda-gogė

Dir.pav. ugdymui

Žmogiškieji ištekliai

Žmogiškieji ištekliai

Žmogiškieji ištekliai

2.Tobulinti ugdymo planus.

Naujų dokumentų analizavimas, logopedo konsultavimas Planai atitinka BP. Ugdymo turinys pritaikytas mokinių galimybėms. 2016-2018 Logopedė, dir.pav. ugdymui
3.Gerinti socialinius ir emocinius gebėjimus. Ankstyvosios prevencijos programa, skirta 7-9 m. vaikams. Tai  Tarptautinė vaikų socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymo programa „ Obuolio draugai“. Pasirašyta sutartis su VŠĮ „ Vaiko labui“, dalyvaujama metodiniuo-se – konsultaci-niuose programos seminaruo-se Kauno PP.Užsiėmimai mokiniams teikiami vieną kartą per savaitę. Mokiniai įgyja socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, suvokia ir kalba apie jausmus, išklauso draugus, ragina kreiptis pagalbos ir padeda kitiemsįveikti vienišumą, patyčias, spręsti konfliktus. 2016-2018 Psichologė VŠĮ „ Vaiko labui“ metodika ir priemonės, PPT mokymai
Pykčio kontroliavimo programa, grįsta kognityvine elgesio teorija  ir įsisąmoninimu. Intervenci-nės  ir kontrolinės grupių išskyrimas, tėvų supažindi-nimas su programa ir sutikimų surinkimas. Tėvų  ir mokinių anketavi-mas , pykčio kontrolia-vimo mokymai grupėse mokiniams vieną kartą per savaitę. Mokiniai išmoksta suprasti savo pykčio atsiradimo priežastis, suvokia, kad jų mintys siejasi su emocijomis, elgesiu bei jo pasekmėmis. Įsisavinanusiraminimo,  problemų sprendimo technikas. 8 kl. mokiniai geriau  pažįsta save ir supranta savo poreikius. 2016 Psichologė VDU mokymai-seminaras „ Pykčio kontroliavi-mo intervencijų taikymas mokykloje“

4.Tobulinti SUP mokinių ugdymo procesą

Tyrimas: SUP mokinių, ugdomų pagal pritaikytas programas, standartizuotų pasiekimų palyginamoji analizė (2013/2014-2015/2016 m.m.)

Iš 42 SUP mokinių integruotai ugdomi17 mokinių (16-  PPT įvertinti vidutiniai SUP, 1 mokiniui –dideli SUP)

Tyrimų rezultatai pristatomi mokyklos bendruome-nei,  pateikiamosrekomendaci-jos problemų šalinimui.

Tyrimų patirtimi dalijamasi su miesto spec. pedagogais.

2017

Logopedė, spec. pedagogė

MK lėšos

Dalyvavimas

Respublikinėje mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, 

Kompiuterinės kalbos viktorinoje.

Mokykloje yra 42 mokiniai, turintys kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo pagalba teikiama 100%, yra efektyvi.

SUP mokinių ugdymo motyvacijos, patrauklumo gerinimas naudojant IKT, komandinio darbo įgūdžių gerinimas.

2016-2018

Logopedė,  

pradinių klasių mokytojai.

Dalyvavimas Kauno miesto pradinių klasių specialiųjų poreikių mokinių  projekte„Kalbinukų šventė: seku, seku pasaką“ . SUP mokiniai dalyvauja neformalio-jo švietimo veikloje, mokyklos ir miesto šventėse, projektuose. SPM mokiniai integruojami miesto mokyklų bendruomenėje. Ugdymo formų įvairovė. 2016-2018 Logopedė, spec. pedagogė, mokytojai

5.Tobulinti pritaikytas ugdymo programas SUP mokiniams .

 Gerinti mokinių SUP pradinį/pakartotinį vertinimą.

VGK posėdžiai

(kas 2 mėn.ir pagal poreikį):

SUP mokinių ugdymosi pasiekimų aptarimas ,  naujų dokumentų analizavimas.

17 mokinių paskirtas specialusis ugdymas.

14 mokinių pritaikytos BU programos. 3 mokiniams pritaikytas vertinimas, metodai ir būdai.  2 mokiniai padarė žymią pažangą.

Ugdymo turinys pritaikytas mokinių galimybėms.

Ankstyvesnis (1-2 kl.) SUP įvertinimas ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas.

Bendradarbiavimas su Kauno PPT specialistais.

2016-2018

VGK pirmininkė, logopedė, specialioji pedagogė

Konsultacijos tėvams, mokytojams. Konsultacijų popietė-  SUP mokinių tėvams „Individuali pagalba mano vaikui“.

Konsultaci-jos tėvams, mokytoja-ms SUP mokinių ugdymo klausimais teikiamos 2 kartus per savaitę pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą logopedo ir spec. pedagogo darbo grafiką.

Sukaupta atmintinių.

Informacija tėvams teikiama el. dienyne ir el. paštu.

Savalaikės, efektyvios konsultacijos, informacijos teikimas tėvams ir mokytojams.

2016-2018

Logopedė, specialioji pedagogė,

VGK, tėvų komitetas. SUP turinčių mokinių tėvai

6.Vykdyti patyčių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją.

Ugdyti pagarbą vienas kitam, skatinti draugiškus

tarpusavio santykius bei

suteikti kuo daugiau

informacijos, apie pagalbų

vaikui bei jo tėvams susidūrusiems su patyčiomis.

Patyčios

mokykloje daro įtaką

mokinių

ir mokytojų saugumo jausmui.

Mokiniai ir tėvai

įtraukiami į

patyčių prevenciją, teikiama  pagalba

kitiems mokiniams, gerinami bendravimo įgūdžiai, išmokoma palaikymo būdų,

skatinami

mokiniai mažiau

įsitraukti į patyčias bei gerinamas visas

mokyklos klimatas.

2016-2018

Soc. pedagogė, kl.vadovai,VGK

Žmogiškieji ir

materialiniai

ištekliai

„Paauglystės kryžkelės“ – LionsQuest gyvenimo įgūdžių ugdymo programa 5-8 klasių mokiniams.

Nepakanka-masdėmėsys mokiniams, turintiems žalingų įpročių, informacijos sklaidos stoka apie galimus rizikos veiksnius. Parengta programa, efektyviai vykdanti mokinių žalingų įpročių prevenciją, ugdanti atsparumą rizikos veiksniams.

2016- 2018

Soc. pedagogė, psichologė

Žmogiškieji ir

materialiniai

ištekliai, MK lėšos

Tyrimas „Saugumas mokykloje ir nesaugios vietos joje“.

Mokykloje esama nesaugių vietų, kuriose pasitaiko elgesio, patyčių atvejų. Atliktas išsamus tyrimas ir išsiaiškintos nesaugios  vietos mokykloje, jų šalinimo būdai 2017 Soc. pedagogė

Žmogiškieji ir

materialiniai

ištekliai

 

3 tikslas – Modernizuoti ugdymo (si) aplinkas
Uždaviniai Įgyvendinimo priemonės Esama padėtis Planuojami rezultatai Planuojamas pasiekimo laikas Atsakingi vykdytojai Lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai
1.Gerinti Vaišvyda-vosbendruome-nės poreikius. Įsteigti vieną ikimokyklinę 14 ugdymo vietų grupę. Vaišvyda-voje nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas gyventojams 2016, 2017 Direktorius Savivaldybės lėšos 15000 Eur
Mokinių sportinio užimtumo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra, ją atveriant vietos bendruomenės nariams. Neturime futbolo aikštės. Naujai įrengta futbolo aikštelė su bėgimo taku. Parengtas projektas, įrengta aikštelė, apšvietimas ir sudarytos galimybės sportuoti mokyklos bendruomenei. 2016, 2017 Direktorius Savivaldybės lėšos  pagrindo įruošimui, Lietuvos sporto departamento  danga 45000 Eur
2.Sukurti saugią , funkciona-lią vaikų ugdymosi poreikius atitinkančią lauko ir vidaus aplinką. Modernių edukacinių aplinkų kūrimas. Visuosekabinetuo-se veikia interneto ryšys. 60% kabinetųmoderni-zuota. Modernizuoti 4 kabinetai. 2016, 2017, 2018 Direktorius 6000 EurSpec. lėšos, 2%  lėšos
Pastatų  remonto darbai. Nepakeis-tos prastos būklės 2c1p pastate lauko durys.

Pakeistos 2c1p pastatelauko durys.

2016

Dir.pav.

ūkio reikalams

800 Eur biudžeto lėšos
  1c2p pastato  I aukšte susidėvė-jusios grindys. 1c2p pastate pakeista100 m2 grindų dangos. 2016

Dir.pav.

ūkio reikalams

10400 Eur savivaldy-bės lėšos
  Neatliktas vidaus patalpų sienų  ir lubų remontas 1c2p pastate. Suremontuo-tos vidaus patalpų sienos  ir lubos 1c2p pastate. 2017

Dir.pav.

ūkio reikalams

8000 Eur savivaldy-bės lėšos
Pakeisti patalpų šildymo katilus mokyklos katilinėje. Baigėsi šildymo katilų eksploataci-jos laikas. Pastatyti nauji , ekologiški patalpų šildymo katilai. 2016

Dir.pav.

ūkio reikalams

20000 Eur savivaldy-bės lėšos

 

 

 

 

IX SKYRIUS
STRATEGIJOS REALIZAVIMOVERTINIMAS

(Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.)

 

1 tikslas –
  Planuotas rezultatas Pasiektas rezultatas Planuoti finansiniai ištekliai Panaudoti finansiniai ištekliai Planuota įgyvendinti (data) Įgyvendinta (data)
Per tarpinį matavimą 2013 m. Per tarpinį matavimą 2014 m. Per galutinį matavimą 2015 m.
Uždavinys 1                
Uždavinys 2                
Uždavinys 3                

Išvada apie pasiektą tikslą(nustatoma, ar reikia tikslinti, koreguoti kurį nors tikslo pasiekimo etapą, ar apriboti arbaišplėsti tam tikrus projektus):

(Kiekvienam tikslui pateikiamos atskiros lentelės)

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui                                                    Nijolė Paužaitė

                                                                

                     

PRITARTA

Kauno Vaišvydavos pagrindinės mokyklos

tarybos 2015 m. lapkričio 3 d.

posėdžio protokolu Nr. 4